- atvangus
- atvangùs, -ì adj.
1. ramus, saugus: Atvangì vieta Š. Nedorėlė [katė] savo atvangiame uokse pasislėpė S.Dauk.
atvangù n.: Atvangu buvo jo ūksmėje būti Vaižg. atvangiai adv.: Išperėsiu vaikus savo ir užauginsiu atvangiai PP12.2. nerūpestingas, tingus, vangus: Mano vyras atvangus į darbą, t. y. vengia, tinginiauja J.
Dictionary of the Lithuanian Language.